Pekinas

Viešnagei Pekine turite skirti mažiausiai kelias dienas, kadangi Kinijos sostinėje yra daugybė lankytinų vietų. Kiekvienas ras ką nors įdomaus – senojo Pekino dvasia tebegyvena rūmuose ir šventyklose, mieste yra dangoraižių, prekybos centrų, klubų ir Tiananmeno aikštė. Prašmatnūs viešbučiai įsikūrę šalia siaurų gatvelių (hutongų), o populiariausia transporto priemonė vis dar yra dviratis.

Pekinas – vienas didžiausių miestų pasaulyje. Jo pavadinimas kinų kalba reiškia „Šiaurinė sostinė“. Mieste gyvena apie 20 mln. žmonių ir jis yra šalies administracinis, politinis, švietimo ir kultūrinis centras. Kinijos sostinėje kiekviename žingsnyje tradicijos susilieja su modernumu, todėl šis miestas nepanašus į jokį kitą. Galite paragauti visų Kinijos virtuvės patiekalų vietos restoranuose, pajusti tūkstančius metų trunkančią istoriją, pamatyti parke taiči praktikuojančius kinus, apsilankyti Pekino operoje, kur atliekami tradiciniai akrobatiniai triukai, bei nueiti į klubą, kuriame jauni šios šalies žmonės šoka pagal vakarietišką muziką. Be abejo, miesto pasididžiavimas yra jo architektūra. Pekine galite išvysti trijų stilių statinių: imperijos eros paminklų, XX a. šeštojo, septintojo, aštuntojo dešimtmečių bei šiuolaikinės architektūros pastatų. Pastarųjų yra tiek daug, kad turistai vienos viešnagės metu negali pamatyti visko, kuo kiekvienas kinas didžiuojasi – per tūkstantmečius susiformavusia šalies architektūra.

Uždraustasis miestas

Viena iš populiariausių turistų lankomų vietų Pekine yra Uždraustasis miestas (Gugong). Jis įsikūręs didžiausio ir geriausiai išsilaikiusio visame pasaulyje rūmų komplekso centre. Legendoje sakoma, kad jame buvo 9 999 kambariai, o imperatorišką viešbutį daugybę metų statė milijonai žmonių, dekoravo 100 000 meistrų ir menininkų. Rūmų kompleksą sudaro 980 pastatų, o jį juosia 8 metrų aukščio siena ir 6 metrų gylio bei 52 metrų pločio griovys. Didžiojo Uždraustojo miesto plotas anksčiau buvo 170 000 kv. metrų, o dabar – 150 000 kv. metrų. Jo sienos saugojo imperatoriškąją šeimą ir dvariškius nuo pašalinių. Šis miestas taip pat buvo vadinamas Purpuriniu uždraustuoju miestu. Toks pavadinimas kilo dėl imperatoriškosios spalvos ir Šiaurinės žvaigždės simbolio. Šiaurinė žvaigždė pagal kinų kosmologiją yra visatos centras.

Uždraustasis miestas atsirado 1406 m. Tada trečiasis Mingų dinastijos imperatorius Jonglė (Yongle (Zhu Di) pradėjo statyti rūmų kompleksą ir perkėlė imperatoriškąją sostinę iš Nankino į Pekiną. Todėl šis valdovas vadinamas Pekino architektu. Uždraustasis miestas baigtas statyti 1420 m. ir nuo tada 500 metų imperatoriškuosiuose rūmuose gyveno 24 Mingų ir Čingų dinastijos imperatoriai. Tiesa, Mandžiūrijos invazijos metu (XVII a. viduryje) dauguma statinių buvo sunaikinti, taigi dabartiniai pastatai yra iš Čingų dinastijos. Be to, Uždraustojo miesto architektūroje kartojasi trijų, penkių, septynių ir devynių motyvai. Tai primena in (yin) ir jang (yang) elementų harmoniją. Jang (vyriškoji giminė) buvo susijęs su imperatoriumi, taigi su įvairiomis nelyginių skaičių kombinacijomis. Jei norite atidžiau apžiūrėti Uždraustąjį miestą, turite tam skirti daugybę laiko. Šiame mieste yra daugiau nei vienas milijonas muziejaus objektų bei kūrybinio meistriškumo darbų. Pagrindinis įėjimas į Uždraustąjį miestą yra pro Dangaus ramybės vartus. Mieste labiausiai akį traukia architektūros objektai: Aukščiausios harmonijos vartai, Aukščiausios harmonijos rūmai, Tobulos harmonijos rūmai, Dangiškojo tyrumo vartai, Nuostabaus proto rūmai ir Devynių drakonų siena.

Dangiškoji šventykla

Dangaus šventykla (Tian Tian) yra vienas didžiausių Kinijos šventyklų kompleksų. Anksčiau šventykloje buvo meldžiama gero derliaus ateinančiais metais. Tik imperatorius kaip dangaus sūnus galėdavo bendrauti su dievais savo žmonių vardu. Eiliniai gyventojai į šventyklą patekti negalėdavo. Kompleksą sudaro kelios dalys, kurias jungia vadinamasis Raudonasis tiltas, besidriekiantis iš šiaurės į pietus. Pati svarbiausia komplekso vieta yra Dangaus altorius, kurį sudaro akmens blokai, išdėlioti koncentriniais apskritimais.

Vasaros rūmai

Vasaros rūmai (Yihe Yuan), taip pat vadinami Harmonijos ir taikos sodu, buvo Čingų dinastijos imperatorių atokvėpio nuo Uždraustojo miesto karščio vieta. Tokius rūmus, kokie jie atrodo šiais laikais, XVIII amžiuje sukūrė imperatorius Čianlongas (Qianlong). Valdovas juos pastatė savo motinos 60-ojo gimtadienio proga. Tačiau Vasaros rūmai labiausiai žinomi dėl imperatorienės Cisi (Cixi), vienos įtakingiausių moterų Kinijos imperijos istorijoje. Ji atstatė šiuos rūmus du kartus: po jų sunaikinimo 1860 m. ir 1902 m. Vasaros rūmams priklauso 290 hektarų plotas, tris jo ketvirtadalius užima ežeras. Teritorijoje galite pamatyti rūmų paviljonų, šventyklų, kalvų ir vandens. Iš viso čia yra 3000 skirtingos architektūros objektų. Žinomiausi yra Gerumo ir ilgaamžiškumo paviljonas, Dorybės ir harmonijos sodas, Septyniolikos arkų tiltas ir Nefrito tiltas. Vasaros rūmus supantis sodas yra Kinijos sodų architektūros pavyzdys, kur viskas išdėstyta pagal tam tikrą tvarką siekiant pademonstruoti harmoniją.

Tiananmeno aikštė

Tiananmeno aikštė yra Pekino centre, šalia Dangaus ramybės aikštės. Tai viena didžiausių aikščių pasaulyje, joje gali susiburti vienas milijonas žmonių. Aplink aikštę yra XX a. šeštojo dešimtmečio socialistinio realizmo pastatų, link Uždraustojo miesto esančioje šiaurinėje dalyje plyti Dangaus ramybės aikštė. Tiananmeno aikštėje seniau būdavo rengiami vieši pasisakymai, labai dažnai joje vykdavo įvairios demonstracijos. Ypač įsimintina 1989 m. studentų demonstracija. Aikštėje yra du pastatai: Mao Dzedungo (Mao Zedung) mauzoliejus, pastatytas 1976 m., po jo mirties, ir Nacionalinis Kinijos istorijos muziejus. Priešais mauzoliejų stovi Liaudies didvyrių paminklas. Ant jo yra 10 bareljefų, kuriuose vaizduojami revoliucijos įvykiai. Kiekvieną dieną auštant aikštėje iškeliama nacionalinė vėliava, o temstant nuleidžiama.

Hutongai
Tradiciniai statiniai Pekine vadinami hutongais. Tai senos, siauros miesto gatvelės, besidriekiančios iš rytų į vakarus. Paprastai šalia tokios gatvelės stovi keturių aukštų namai su vidiniais kiemais (Siheyuan). Dauguma hutongų išnyko įkūrus Kinijos Respubliką, kuri daugiausia dėmesio skyrė modernumui, tačiau mieste vis dar yra šių tradicinių Kinijos statinių. Dauguma hutongų pastatyta XX a. pradžioje.

Ką dar verta pamatyti?

Jeigu aplankę žymiausias Pekino vietas turistai vis dar turės laiko, jie būtinai turi nuvykti į Pekino operą, kurioje išvys tradicinę kinų operą. Pasirodymą sudaro ne tik arijos ir dialogai, bet ir akrobatika bei kovos. Taip pat būtina aplankyti Juanming Juan (Yuanming YuanI) arba Senuosius Vasaros rūmus, Didžiojo varpo šventyklą, šalia Osen (Oxen) gatvės esančią mečetę arba didžiausią taoistų šventyklą Pekine, kuri vadinama Baltojo Debesies šventykla. Jei yra trokštančių aplankyti Didžiąją kinų sieną, geriausia ekskursiją pradėti nuo Pekino.