Didžioji kinų siena

Didžioji kinų siena yra vienas žymiausių pasaulio statinių. Ją vertėtų pamatyti kiekvienam Kinijoje besilankančiam turistui. Nors siena neturi vientiso ir kompaktiško sutvirtinimo elemento, jos dalys driekiasi tūkstančius kilometrų palei kalvas, dykumas ir lygumas. Ji simbolizuoja ir Viduriniosios karalystės izoliaciją, gresiantį pavojų, ir nepalaužiamą Kinijos žmonių dvasią.

Didžioji kinų siena yra ilgiausias gynybinis įtvirtinimas pasaulyje. Pagrindinė jos dalis prasideda Jiayuguan mieste, vakaruose esančiuose Qilian Shan kalnuose, ir tęsiasi iki Shanhaiguan stebėjimo bokšto, esančio šalia Bohajaus įlankos, šalies rytuose. Dabartinis sienos ilgis yra maždaug 2 400 km. Ji buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. Statant Didžiąją kinų sieną buvo naudojamasi natūraliu gynybiniu barjeru, pavyzdžiui, kalnų šlaitais, todėl žiūrint į ją tiesiog užima kvapą.

Didžioji kinų siena yra vienas žymiausių pasaulio statinių. Ją vertėtų pamatyti kiekvienam Kinijoje besilankančiam turistui.

Didžiosios kinų sienos istorija

Statinys kelis šimtmečius tarsi matė, kaip keičiasi Kinijos sienos. Didžiosios kinų sienos istorija prasidėjo apie VII a. pr. Kr., kai šalis buvo padalyta į kelias valstybes. Kiekviena jų, norėdama apsaugoti savo sienas nuo įsibrovėlių, statė gynybinius kompleksus. Iš pradžių Didžiąją kinų sieną sudarė daugybė skirtingų gynybinių įrenginių iš suplūkto grunto ir žvyro. Juos III a. pr. Kr. sujungė pirmasis suvienytos Kinijos imperatorius – Čin Ši Huangas (Qin Shi Huang). Po suvienijimo jis įsakė atnaujinti ir išplėsti esamas sienas, sujungti jas į vieną konstrukciją.

Tais laikais siena buvo 5 000 km ilgio ir tęsėsi nuo Lintao (Vakarų Kinijoje) iki Liaodongo (rytuose). Deja, nepaisant įspūdingos apsauginės galios siena nepadėjo apsaugoti Kinijos nuo mongolų genčių, kurios įsiveržė į šalį XII a., ir nuo mančių invazijos XVII a. Valdančiosios dinastijos Didžiąją kinų sieną išplėtė, perstatė ir sutvirtino kelis kartus. Kiekvieną kartą ji buvo pritaikoma prie šalies gynybinių poreikių. Didžiąją dabar stovinčios sienos dalį pastatė Mingų dinastija (1368–1644). Jai valdant sienos ilgis buvo 6 350 km. Taip pat sutvirtinti ir gynybiniai įrenginiai. Siena išaugo į sudėtingą karinį kompleksą, kurį sudarė ne tik sienos, bet ir miestai, barakai kariuomenės padaliniams ir įgulų stotys.

Siena išaugo į sudėtingą karinį kompleksą, kurį sudarė ne tik sienos, bet ir miestai, barakai kariuomenės padaliniams ir įgulų stotys.

Pagrindinė informacija apie Didžiąją kinų sieną

Didžioji kinų siena yra karinė struktūra, kurią sudaro keli sluoksniai: akmens plokštės, plytos, žemė, skalda ir dideli vietinių kasyklų akmenys. Aukščiausioje vietoje siena yra 7 metrų pločio ir 8 metrų aukščio. Iki Mingų dinastijos laikų ją daugiausia sudarė molis ir akmenys. Mingų siena buvo pastatyta iš didelių akmenų ir plytų. Daugiau dėmesio buvo skirta architektūriniams ir gynybiniams sprendimams.

Sienos konstrukcija leido kariuomenės daliniams greitai judėti palei šalies ribas. Tarp atskirų sienos sekcijų buvo išdėstyti gynybiniai bokštai. Tarp jų buvo dviejų strėlių šūvių atstumas, kad jokia sienos vieta nebūtų be apsaugos. Bokštai perduodavo informaciją dūmų signalais. Taip pat buvo naudojami būgnai, varpai ir laužai. Šiuo metu didelės sienos sekcijos, kurios nebuvo restauruotos, byra arba dėl naujų investicijų yra specialiai ardomos. Restauruota tik dalis šio statinio. Tačiau iš nerestauruotosios galima pamatyti, kaip siena buvo pastatyta.

Ji simbolizuoja ir Viduriniosios karalystės izoliaciją, gresiantį pavojų, ir nepalaužiamą Kinijos žmonių dvasią.

Patarimai lankytojams             

Kinai teigia: „To, kuris nebuvo prie Didžiosios sienos, negalima laikyti herojumi.“ Nieko nuostabaus, kad kasmet ją aplanko šimtai tūkstančių kinų ir užsienio turistų. Į maršrutą reikėtų įtraukti vietinės reikšmės lankytinas vietas. Turistams tikrai patiks, pavyzdžiui, Cloisonne emalio apdailos, nefrito ir tapybos ant šilko dirbtuvėse. Taip pat vertėtų apsilankyti kinų medicinos centre. Oras gali būti permainingas, todėl būtina gerai pasiruošti. Tinkamiausias metas kelionėms yra gegužė, rugsėjis ir spalis. Vasarą reikia būti pasiruošus aukštoms temperatūroms, o ankstyvą pavasarį gali kilti dulkių audrų.

Turistų maršrutai ilgi, todėl būtina su savimi turėti pakankamai vandens. Kai kuriose vietose ant Didžiosios kinų sienos lipti gali būti pavojinga: prieigos labai stačios, todėl būtina nepamiršti avalynės, tinkamos laipioti po kalnus. Sienoje labai nedaug turėklų ir keltuvų. Populiariausia Didžiosios sienos sekcija yra Badalinge, 70 km į šiaurės vakarus nuo Pekino. Joje yra restauruotų stebėjimo bokštų ir įtvirtinimų iš Mingų dinastijos. Čia yra ir Didžiosios kinų sienos muziejus, jame būna didžiausios lankytojų minios. Mažiau žmonių apsilanko Mutianyu, Simatai ir Jinshaling sekcijose. Verta pamatyti ir renovuotus gynybinius įtvirtinimus Juyongguan, Jiayuguan ir Shanhaiguan regionuose.

Ieškantiems išsaugotos originalios struktūros reikėtų apsilankyti Simatai regione, 110 km į šiaurės rytus nuo Pekino. Nors siena čia apgriuvusi, tai puiki vieta pajusti senovės dvelksmą ir apžiūrėti originalią iš Mingų dinastijos laikų išlikusią konstrukciją.

Kinai teigia: „To, kuris nebuvo prie Didžiosios sienos, negalima laikyti herojumi.“